BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Interviu su Giacomo Merlo

Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinėje mokykloje vyresniųjų klasių mokiniai turi galimybę mokytis italų kalbos. Neformaliojo ugdymo užsiėmimus veda Giacomo Merlo, kurį šiemet daug įsidėmėjo “Lietuvos talentų” konkurse. Giacomo ne tik groja gitara, bet ir pats kuria dainas lietuvių kalba. 

Gerda: Ar sunku buvo išmokti lietuvių kalbos?

Giacomo: pradžioj sunku. Sunki kalba. Po šešių mėnesių pradėjau šnekėti, suprasti, ką žmonės kalba troleibuse ir t.t. Normaliai šnekėti išmokau po dviejų metų.

Gerda: kaip mokęsis užsienio kalbos žmogus, galbūt galite įvertinti, ar italų išmokti yra lengviau nei lietuvių?

Giacomo: dabar, kaip italų kalbos mokytojas galiu pasakyti, kad galbūt lengviau išmokti itališkų žodžių, tarimo. Bet gramatika aišku labai sudėtinga. Nors lietuvių kalboje sunkus kirčiavimas, tačiau išmokus linksniuoti ir įsiminus žodžių šaknis darosi lengviau, o štai italų kalboje įvairios to paties žodžio formos kartais neturi nieko bendra.

Gerda: o kada pradėjot dainuot, kurti dainas lietuviškai?

Giacomo: lietuviškai dainuoti pradėjau praėjus trejiems metams nuo atvykimo į Lietuvą, tuomet pradėjau dirbti neįgaliųjų centre. Ten teko groti muzikos studijoje su lankytojais. Daineles pradėjome rašyti šiaip sau, kad galėtume pasirodyti pačiame centre. Po to su neįgaliaisiais įkūrėme roko grupę - neįgaliuosius laikau normaliais žmonėmis. Kai manęs paklausė, kiek grupėje neįgaliųjų ir kiek normalių, atsakiau: „O koks skirtumas, ar visi normalus, ar visi neįgalieji?!”. Ir tos dainos, kurias žmonės dabar girdi: „Žuvėdra”, „Katiniukas”, jos iš tų laikų.

Gerda: kalbant apie muziką, dar norėčiau paklausti, kada jūs nusprendėte, kad būsite muzikantas? Ir kaip jūs, dabar pats vaikus mokydamas groti gitara, pradėjote muzikuoti?

Giacomo: jau vaikystėje nusprendžiau, kad noriu būti muzikantas. Problema buvo ta, kad nenorėjau mokytis.:) Iš tikrųjų, tai Lietuvoj viskas paprasčiau: yra daug konservatorijų, muzikos mokyklų. Italijoje mokyklose suteikiami tik muzikos pradmenys, o vėliau reikia mokytis privačiai, važiuoti į miestą, o mes gyvenome už 35 km nuo Milano, todėl tai buvo per sudėtinga. Taigi pirmą kartą gitarą į rankas paėmiau trylikos metų, mane mokė jaunesnė mano draugė, kuri grodavo bažnyčioje. Keletą mėnesių grojau, kol išmokau akordus, o keturiolikos metų jau sukūriau pankroko grupę. Per trisdešimt metų turėjau 3 grupes.

Gerda: taigi pačiam išmokti groti tikrai įmanoma?

Giacomo: tikrai galima, per praktiką pasiekiamas ir profesionalumas. Aišku, visada trūks technikos, bet svarbiausia įdėti sielą, muzika nėra vien tik taktai ir pan.

Gerda: dar paklausiu apie jūsų dabartinį darbą: ar jums patinka mokytojauti? Ar tai sunku?

Giacomo: ne, nesunku, nes patinka. Man patinka būti su žmonėmis, patinka bendrauti, ypač įdomu bendrauti su jaunimu, paaugliais, prisimindamas savo paties paauglystę, turiu, ką jiems pasakyti. Mėgstu mokyti italų kalbos, nes ji mano gimtoji. Mano truputį kitoks temperamentas, charakteris leidžia mokyti šiek tiek kitaip, per žaidimą, nebūtinai taip rimtai. Ateidamas į pamoką mokinys turi mokytis ir išmokti, bet tai galima daryti ir su juokų pagalba. Tai, jog esu baigęs socialinio darbo mokslus, man davė bendravimo pagrindus, o jau mokyti stengiuosi iš praktikos. Mokydamas neturi jaustis esąs aukščiau, kartais mokiniai pasirodo protingesni už tave patį. Mokiniai dar neturi daug gyvenimo patirties, todėl mes, daugiau matę ir patyrę suaugusieji, turime su jais dalintis šia savo patirtimi. Mokytojai ir mokiniai turi vieną tikslą - išmokyti ir išmokti, o jį pasiekti yra įvairių būdų.:)

Gerda: įdomu būtų sužinoti dar vieną dalyką: kokiu žmogumi jūs labiausiai žavitės?

Giacomo: jei bendrai iš visų žmonių - tai Jėzumi. Aišku, nereikia būti davatka, fanatiku, bet kai žmogus tiki, viskas būna tvarkojJ. Iš žemiškų žmonių savo muzika, grojimu mane žavi roko muzikantas Vasco Rossi. Tai neprofesionalus muzikantas, kuris sugebėjo tapti garsus dėl savo dainų tekstų. Jo muzika, žodžiai užkariavo visą Italiją, prieš kelis dešimtmečius parašytos dainos vis dar aktualios.

Gerda: na, ir pabaigai, kur gyventumėte, jei galėtumėte laisvai rinktis?

Giacomo: geras klausimas… gal kokioj saloj prie jūros, kur būtų daug saulės - nors šiandien ir čia labai graži diena:)  Aišku kartais labai norisi ramybės, o kartais labai norisi bendrauti. Taigi negalima griežtai pasakyti. Gal saloj, iš kurios kartais galima būtų išvykti.:)

O realiai, tai džiaugiuosi, kad mano šeima „maišyta”, galiu gyventi Lietuvoj ir nuvykti į Italiją, todėl nepavargstu nuo vienos vietos ir per daug nepasiilgstu kitos. Taigi gerai taip, kaip yra.

Gerda: jūsų dainos, kurias žinome, dažniausiai yra linksmos. Ar jums labiau patinka kurti tokias, bent iš pirmo žvilgsnio linksmas dainas, ar turit kitokį stilių?
Giacomo: geriausia būtų metaforišką tragediją perduoti linksmai. Tai ne visada įmanoma, bet aš stengiuosi, kad tai pavyktų.

Ačiū už pokalbį

Kalbėjosi Gerda Melnik

Patiko (10)

Rodyk draugams

komentarai (2) | “Interviu su Giacomo Merlo”

  1.   audrius rašo:

    Smagus interviu :)

    +Įrašas pridėtas prie savaitės įdomiausių :)

  2.   Pearly Shigeta rašo:

    I’d be inclined to settle with you one this subject. Which is not something I usually do! I enjoy reading a post that will make people think. Also, thanks for allowing me to speak my mind!

Rašyk komentarą